pusvalandis

pusvalandis
pùsvalandis sm. (1) pusės valandos laiko tarpas: Po (už) pùsvalandžio sugrįšiu 1. Suleidžiu puodan kukulius ir kokį pùsvalandį paverdu Vdn. Praėjo pusvalandis, praėjo galbūt ir valanda Ašb. Tat įvyko per kokį pùsvalandį 194. Traukiniai į Pompėją, negyvenamą miestą, eina iš Neapolio rytais kas pusvalandis A.Vien. Nusivilkęs drabužius ir nusiavęs kojas, tik su odiniu švarkeliu įbridau į vandenį pusvalandžiu prieš potvynį J.Balč.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • pusvalandis — pùsvalandis dkt. Ji̇̀ atė̃jo po pùsvalandžio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkaklybė — atkaklýbė dkt. Pavydėtina šuñs atkaklýbė – jaũ gẽras pùsvalandis tą̃ káulą kãpsto …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atknopinti — atknõpinti intr. Š ateiti, atkeliauti knopinant: Kas rytas ragana atknopindavo prie tvartelio J.Balč. Kol ji atknõpina, pusvalandis praeina Kp. knopinti; atknopinti; įknopinti; išknopinti; nuknopinti; parknopinti; užknopinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kebezuoti — kèbezuoti, uoja, avo intr. J, BŽ129, kebezuoti, uoja, ãvo Erž 1. kepėstuoti, kapstytis, spardytis: Kad vaikas lopšyje rankas ir kojas sklaido, sako: vaikas kebezuoja Sr(Vb). | refl.: Jie jau visas pusvalandis kaip kebezuojasi Šmk. 2. eiti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulti — kùlti, ia, kūlė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuklipatuoti — intr. sunkiai nueiti: Kol, būdavo, nuklipatuojam, kol sugrįžtam – geras pusvalandis laiko tau praeina B.Sruog. klipatuoti; atklipatuoti; išsiklipatuoti; nuklipatuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustaugti — nustaugti, nustaũgti, ia, nùstaugė KŽ 1. intr. sustaugti: Vilkas nustaugė J. Jau jei vilkas nustaugė, tai jau ir girdi – iš kitur kur atsilieps vilkai Krn. | refl. Š, Plv: Vaikeliai bijosi, girdėdami šilelyje apuoką huhuojantį ir vilką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavėjui — pavė̃jui adv. K; R vėjo kryptimi: Debesys pavėjui eina Grž. Kadangi plaukėm beveik pavėjui, tai nepraėjo nė pusvalandis, ir buvome jau prie kitos salos kranto rš. Vanduo pavėjui ima vilnyti rš. Žu trijų kilometrų pavė̃jui duona [kepama] kvepia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prajuokinti — prajuõkinti tr. K padaryti, kad pradėtų juoktis: Tos panos niekas neprajuokina Dglš. Prajuokina jis ne vieną J. Ne bet kas jį prajuõkina Dkš. Neprajuokinamą karaliaus dukterį prajuokinom Šts. Ypač sudomino ir prajuokino publiką radijo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pririesti — pririẽsti, pririẽčia (prìriečia), prìrietė 1. tr. Dglš daug privynioti ant veleno (metmenų): Kad prìriečiau audeklo, nežinau, kaip ir išaust reiks Ds. Apmesta drobe nū pririẽsim stovus Lz. Prìrietėm pilną volą audeklo, kada ir išausiu Ssk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”